Dantų plombavimas

Dantų skausmas gali būti vienas paskutinių simptomų, pranešančių, kad kariesas jau gerokai pažeidė jūsų dantis. Vis dėlto apie karieso buvimą galima sužinoti kur kas anksčiau.

Jūsų odontologas turi kelis būdus nustatyti, kad dantį jau pažeidė kariesas:

• Jei ant danties matote dėmelę, tai dar nereiškia, kad dantį reikia skubėti plombuoti, nes tai gali ir nebūti kariesas. Žinoma, kai kurios dėmės praneša būtent apie kariesą, bet tokią dėmelę gali atpažinti tik odontologas. Gydytojas, naudodamasis metaliniu įrankiu smailėjančiu galiuku, tikrins pakitusios spalvos emalį: sveiko danties emalis yra kietas ir gali pasipriešinti spaudimui, vadinasi, karieso pažeistas emalis yra minkštesnis – metalinis įrankio galiukas šiek tiek įslys į dantį;
• Gali būti naudojami specialūs medicininiai dažai: jais praskalausite burną ir dažai „prikibs“ prie pažeistų vietų;
• Rentgeno spinduliai taip pat gali atskleisti visą tiesą – ypač ertmėse, kurių odontologo akis nepasiekia;
• Lazeris – dar vienas būdas „nepatogiose“ vietose aptikti pažeistą dantų emalį.

Kitos priežastys:

1. Įskilęs ar nuskilęs dantis;
2. Taip pat dantims, naudojamiems ne pagal paskirtį:

• kai kramtomi nagai;
• kai griežiama dantimis;
• kai dantys naudojami vietoje atidarytuvo (pavyzdžiui, nuolatos atidaromi buteliai).

Danties plombavimo procedūra

Kai jūsų odontologas nusprendžia, jog jau metas plombuoti dantį, kelio atgal nebėra. Prieš plombuojant, jei esate labai jautrus, jums bus į dantenas suleisti nuskausminamieji, kad nejaustumėte, kaip odontologas gręš dantį, siekdamas pašalinti visą susidariusį kariesą. Iš pradžių, skverbiantis per emalio sluoksnį, bus naudojamas greitai gręžiantis grąžtas, nes emalis yra kietas. Vėliau, kai odontologas pasieks antrąjį danties sluoksnį, jis naudos lėčiau gręžiantį grąžtą, nes vidinis danties sluoksnis yra kur kas minkštesnis.

Kai pašalinamas visas kariesas, odontologas danties ertmę paruošia plombavimui. Skirtingiems dantų pažeidimams naudojami skirtingi užpildai. Gydytojas gali pasirinkti iš pradžių dantį užpildyti pagrindu (baze), kad būtų apsaugotas minkštasis danties sluoksnis, kur yra nervai. Šis užpildas gali būti iš kompozicinės dervos, stiklo jonomero, cinko oksido ir eugenolio. Kai kurios šių medžiagų išskiria fluoridą, kad papildomai apsaugotų dantį.

Panaudojęs bazinę medžiagą, odontologas, prieš užplombuodamas dantį, papildomai pateps jį dantų rūgšties geliu. Kadangi danties emalyje yra pilna smulkių skylučių, kompozicinė medžiaga kuo puikiausiai jas užpildys. Papildomai odontologas gali panaudoti specialią klijavimo medžiagą. Taigi, dantis užplombuojamas dviem sluoksniais.

Tam tikros rūšies užpildai gali būti veikiami specialios šviesos. Odontologas, užplombavęs dantį, medžiagą gali paveikti šviesa, kuri ją dar labiau sutvirtina ir padaro itin kietą.

Galiausiai dantis bus apšlifuojamas.

Po danties plombavimo

Kai kurie žmonės po procedūros gali jausti nemalonius pojūčius, dantis gali būti jautrus karštiems, šaltiems ar saldiems maisto produktams, netgi įkvepiamam orui. Taip gali nutikti dėl to, kad buvo panaudota pernelyg daug užpildančiosios medžiagos.

Kita diskomforto rūšis vadinama galvaniniu šoku – jūs jaučiate skausmą, kai susiliečia dantys. Taip gali nutikti tais atvejais, jei apatinis dantis užpildytas, pavyzdžiui, amalgama, o viršutinis yra su auksine karūnėle. Dėl to burnoje susidaro elektros srovė.

Daugeliu atvejų jautrumas sumažėja per vieną ar dvi savaites, o tuo metu stenkitės vengti visko, kas jums sukelia nemalonius pojūčius. Jei po dviejų savaičių jautrumas nesumažėja, būtinai susisiekite su savo odontologu.

Laikinas užplombavimas

Tam tikrais atvejais odontologas gali jums pasiūlyti laikiną užplombavimą.

Taip gali nutikti, jei:

• Norint sutvarkyti ir užplombuoti dantį, reikia ne vieno apsilankymo;
• Odontologas privalo palaukti, kol jūsų nebekamuos kitos su dantimis ar dantenomis susijusios ligos;
• Kariesas pažeidė didžiąją dalį danties iki pat nervo.

Nesijaudinkite, net ir laikinas užplombavimas pagerins jūsų savijautą, užsandarins dantį, apsaugos minkštuosius danties audinius nuo bakterijų ir sumažins jautrumą.

Dažniausiai laikina užpildančioji medžiaga turėtų būti pakeista per vieną ar du mėnesius, tad jokiu būdu nepamirškite užsirašyti pas savo odontologą – kitu atveju dantis gali būti pažeistas ir kils didesnių nemalonumų.

Taip pat nepamirškite, kad net jei dantis sutvarkytas iki galo, vėliau su juo vis tiek gali kilti problemų. Plomba gali iškristi, įskilti ar būti kitaip pažeista. Jei plomba pakeitė spalvą – kreipkitės į odontologą.

Nepamirškite!

1. Tinkama kryptimi valykitės dantis.
2. Naudokite dantų siūlą.
3. Venkite tabako.
4. Iki minimumo sumažinkite gaiviųjų gėrimų, kavos ir alkoholio vartojimą.
5. Vartokite daugiau vitaminų, ypač kalcio.
6. Reguliariai lankykitės pas odontologą.
7. Nepamirškite naudoti burnos skalavimo priemonių.
8. Nenumokite ranka į dantų ar dantenų skausmą, patinimus, uždegimus.
9. Valykite liežuvį!