Periimplantito gydymas

Tinkama implantų, minkštųjų audinių priežiūra, įskaitant uždegimų gydymą, atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant geriausius galimus ilgalaikius gydymo implantais rezultatus. Jei aiškiai žinosite ir suprasite, kas yra periimplantitas, kaip jis vystosi ir kokia ligos prevencija, diagnozavimas bei gydymas, jo poveikis jūsų organizmui gali būti minimalus.

Savo esme periimplantitas panašus į periodontą, tačiau laukia kitoks gydymas. Periimplanto mukozitas (tai burnos ir / ar virškinamojo trakto uždegimas, sukeliantis skausmingą burnos ir liežuvio tinimą, kurį gali lydėti kraujavimas, skausmas ir burnos opos; dėl šios ligos gali pasidaryti sunku valgyti) gali atsirasti aplink dantų implantus (šis procesas panašus į gingivito formavimąsi aplink natūralius dantis). Periimplanto mukozitas ir periimplantitas dar yra vadinami periimplanto liga, nors ir turi tam tikrų nežymių diagnostinių (klinikinių) skirtumų. Ankstyvoje ligos stadijoje uždegimo gydymas dažniausiai būna veiksmingas.

Periimplantitas veikia minkštuosius audinius ir pasireiškia dantenų paraudimu, patinimu, prasideda uždegiminis procesas. Ši liga geriausiai pasiduoda gydymui ankstyvojoje savo stadijoje: neretai apsiribojama tiesiog gerinant implantų priežiūrą ir atsakingiau užsiimant dantų higiena.

Profilaktika

Remiantis Amerikos periodontologijos akademijos paskelbtu pranešimu apie klinikines implantų ligų pasekmes, yra rizikos veiksnių, galinčių padidinti periimplanto ligos riziką. Šie veiksniai apima ankstesnę periodonto ligą, prastą burnos higieną, likusią formuojamąją medžiagą po danties restauravimo, rūkymą, paveldimumą, nekontroliuojamą diabetą ir okliuzinę perkrovą.

Itin svarbu, kad gydytojas atnaujintų jūsų ligos istoriją ir įrašytų, kada pirmą kartą buvo įdėtas implantas, kokio jis tipo, koks karūnėlių dizainas, ar buvo naudoti pagalbiniai varžtai ir formuojamoji medžiaga (cementas), taip pat svarbu nurodyti net implantų gamintoją. Likusios formuojamosios medžiagos aptikimas ir pašalinimas gali užkirsti kelią uždegimui ir periimplantito atsiradimui.

Periimplantito atsiradimo riziką sumažinsite šia liga pasidomėję dar prieš implanto įsriegimą, Tinkamai planuojamos danties atkūrimo procedūros – ir biologiniai bei kosmetiniai rezultatai bus maksimalūs.

Vis tik svarbiausia prevencinė priemonė – neskubėti dėti implantų tiems pacientams, kurie prieš 3–4 mėnesius sirgo periodontu.

Diagnozavimas ir simptomai

Implantacijos metu fiksuotas kraujavimas, eksudato (uždegiminės kilmės skystis, susitelkęs kūno ertmėse arba audiniuose, atsirandantis uždegimo metu dėl sutrikusios kraujotakos, pakitusio kraujo, padidėjusio kapiliarų pralaidumo ir slėgio uždegimo židinyje) susidarymas, gilesnis nei 5–6 mm zondavimas ar aplink dantį prarastas kaulas (2–3 mm) – tai pavojaus signalai, kad jums gali būti periimplantitas. Idant išvengtumėte papildomų problemų po implantacijos, prieš šią procedūrą būtinai apsilankykite pas dantų higienistę. GydymasJei vis dėlto periimplantito išvengti nepavyko, pats pirminis šios ligos gydymas yra nechirurginis – tai mechaniniu būdu atliekamas paviršiaus plokštelių išlyginimas naudojant priemones iš titano ar ultragarsu, siekiant pagerinti minkštųjų audinių būklę, sumažinti uždegimą bei kraujavimą. Vis dėlto tokios procedūros gali nepakakti, jei implantas įsriegtas giliau nei 5 mm.  Jei pajautėte bent vieną iš išvardytų simptomų, kuo skubiau kreipkitės į odontologą, nes norint lengvai išsigydyti periimplantitą, labai svarbu jį kuo anksčiau diagnozuoti. Taip pat reguliariai lankykitės pas odontologą, net jei ir nejaučiate uždegiminių simptomų, nes labai dažnai periimplantitas yra neskausmingas ir aptinkamas tik gydytojų, kai šie padaro žandikaulio rentgenogramą ir išvysta formuojamosios medžiagos liekanas, kurias būtina pašalinti.  Taigi, norėdami užbėgti ligai už akių, lankykitės pas odontologą ir nepamirškite burnos higienos!